užusienis

užùsienis sm. (1) NdŽ, ažùsienis (r.) (1) 1. L žr. užsienis 1: Daug žmonių ažùsienin pasitraukė Skp. Sūnus drapanų iš užùsienio atleidžia Všk. Užusienyje šitokias knygutes kunigai įduoda kūmams P.Aviž. 2. Pastatyk viedrus ažùsieny Dgl. 3. Slk priemenė. 4. Grž galulaukė: Užùsienį apsėjau rugiais Šd. Vyrai išėjo užùsienin šieno pjautų Ppl. 5. RtŽ sodyba už gatvinio kaimo: Už gatvinių kaimų išsikėlusios sodybos buvo vadinamos užusieniais MLTEII15. Kai kurie kaimai ir ypač užusieniai buvo įsiterpę tarp kitų dvarų žemių rš. 6. vieta už sienos: Lįsk ažùsienin, gal neras tie prakeiktiejie Skp.